Kaip žinote, pas mus įmonėje ir vėl prasidėjo karštinė dėl atnaujinimo, kuris vadinasi – verslo valdymo sistemos. Taigi, pas mus atvyko tie, kurie tas sistemas sudiegė, ir visi buvome priversti ateiti į mokymus.

Sistemos nauda

Aš puikiai suprantu, kad tokia sistema yra naudinga. Visų pirma, ji leidžia labai greitai ir efektyviai skaičiuoti darbuotojų atlyginimus. Tai visada yra gerai, nes sutrumpina kažkam darbo laiką, ir kažkas tiesiog efektyviau gali sau leisti atlikti tam tikrus darbus. Taigi, palaikau idėją efektyviai ir greitai skaičiuoti darbo laiko apskaitą. Taip pat, manau, tai gerai, nes, kaip suprantu, mūsų administratoriai nebereikės daugiau dirbti to sovietinio ūkvedžio darbo, kai su didžiausiais užrašų blankais tekdavo eiti į dulkėtą sandėlį, archyvą, ir ten skaičiuoti, ko dar yra likę, o ką reikėtų papildyti. Manau, visada į naudą, kai rankiniu būdu daromus sprendimus pakeičia tie, kurie gali visą atlikti iš karto skaitmeniniu ir kompiuterizuotu būdu.

Mokymai

Tačiau tie mokymai, kurie vyko pas mus įmonėje, man sukėlė šiurpą. Ir čia kaltė būtent mūsų įmonės, kuri eilinį kartą nepaskaičiavo savo darbuotojų laiko. Manau, kad jokios verslo valdymo sistemos verslui nepadės, jeigu jo galvose švilpauja vėjai. Tie susirinkimai, kai yra kažkodėl sukviečiamas visiškai visas personalas, man atrodo beviltiškai. Kokia prasmė nuolat stengtis sukviesti visiškai visus žmones, jeigu tai prie nieko nepriveda? Koks tikslas atitraukti, pavyzdžiui, mane nuo labai svarbaus darbo, kurį kaip tik dabar gerai ir susikaupęs darau, ir priversti ateiti į mokymus, kurie nieko bendro neturi su mano darbu. Susirinkimai visada labai išblaško, atitraukia nuo darbo, o vėliau sunku į jį grįžti. Paskaičiuokime, kartais jie trunka nuo 30 iki 90 minučių, ir per tą susirinkimą, net jeigu ir turi, ką pasakyti, tai tau aktuali informacija užtrunka 10 minučių. Viskas. Visa kita – su tavimi nesusiję dalykai. Kodėl darbdavys nepaskaičiuoja šio laiko ir nepamąsto apie efektyvumą? Pas mus susirinkimai darbo metu skelbiami maždaug 3 kartus per savaitę. Vadinasi, tai vienam darbuotojui yra 3 valandos neefektyvaus laiko per savaitę, ir apie 15 valandų per mėnesį. Jeigu įmonėje dirba 10 žmonių, tada turime jau net 150 neefektyviai panaudotų valandų. O paprastai žmogaus krūvis yra 140 valandų per mėnesį, vadinasi, galima nusamdyti vienu darbuotoju mažiau, jeigu būtų atsisakoma beprasmių ir visiems kliūvančių susirinkimų.