Planuojant statybas dažnai kyla klausimas, kas tie grunto tyrimai ir kam jie reikalingi. Kadangi tam tikrais atvejais tokių tyrimų atlikimo įstatymas nenumato, kai kurie individualių namų statytojai tyrimų neatlieka, siekdami sutaupyti. Tai gali būti brangiai kainuojanti klaida – grunto tyrimai yra svarbūs projektuojant pastato konstrukcijas ir parenkant darbo metodus. Jie suteikia informacijos, kuri yra svarbi projektavimo etape, o neteisingai parinkti metodai gali gerokai išauginti statybų kainą, lemti statybų broką ar turėti įtakos pastato eksploatacijai.

Kas yra grunto tyrimai?

Grunto tyrimai – tai specializuoti žemės tyrimai, kuriems naudojama speciali įranga ir metodai. Šių tyrimų tikslas yra atskleisti grunto mechanines ir fizikines savybes, nustatyti sluoksnius ir jų sudėtį bei suteikti kitos statybos vertingos informacijos.

Grunto tyrimams atlikti gali būti naudojamas zondavimas, imami mėginiai, daromi gręžiniai ir kt. Metodo parinkimą lemia sklypo individualios savybės, pavyzdžiui, kai kurie tyrimai gali būti atliekami net ir tose vietovėse, kurios yra neprivažiuojamos. Tai sudėtinga sritis, reikalaujanti specialistų profesionalumo ir patirties.

Grunto tyrimų paskirtis

Šie tyrimai turėtų būti atliekami rengiant detalųjį planą. Nors įstatymai nereikalauja visais atvejais atlikti šių tyrimų, specialistai rekomenduoja į informaciją apie gruntą nenumoti ranka. Žinios apie gruntą padeda projektuotojams patikslinti projektą ir parinkti tinkamiausius sprendinius, o tai užtikrina sklandžias statybas ir pastato ilgaamžiškumą bei kokybinius parametrus.

Tyrimų metu renkama informacija apie gruntą, jo savybes, gruntinius vandenis. Vertinami grunto pokyčiai ir statybų įtaka gruntui, taip pat vertinama ir ilgalaikė perspektyva. Tyrimų kokybė taip pat svarbi, nes nuo gautos informacijos tikslumo tiesiogiai priklauso projekto tikslumas. Atsisakymas atlikti tyrimus arba jų metu surinktos informacijos nepaisymas gali labai brangiai kainuoti.

Kuo skiriasi grunto tyrimai?

Nors visi grunto tyrimai yra skirti informacijai apie gruntą rinkti, skiriasi naudojami metodai. Lietuvoje vienas populiariausių būdų surinkti statyboms reikalingą informaciją apie grunto sluoksnius yra statinis zondavimas. Tai universalus ir patikimas metodas, pasižymintis gana dideliu tikslumu, kuris naudojamas visame pasaulyje. Toks tyrimas yra atliekamas ne tik planuojant statybas, bet ir gręžiant gręžinį.

Priklausomai nuo sklypo ir tyrimo atlikimo laiko, gali būti parenkami ir kiti metodai. Pavyzdžiui, kai tyrimas yra atliekamas jau statybų metu, svarbu įvertinti proceso poveikį gruntui ir numatyti jo pokyčius. Nors ir naudojami kiti metodai, tyrimų tikslas išlieka tas pats – gauti informacijos apie gruntą sklype.

Kodėl verta atlikti grunto tyrimus?

Kartais galvojama, kad jei įstatymas nereikalauja, tai grunto tyrimai ir nėra būtini. Vis dėlto geologiniai procesai yra neišvengiami, o statybos jiems gali turėti lemiamą poveikį. Dėl to rekomenduojama visada atlikti grunto tyrimus ir atsižvelgti į jų metu gautą informaciją.

Grunto tyrimai padeda išvengti grubių projektavimo klaidų ir apsisaugoti nuo tokių nemalonių staigmenų, kaip pastato nusėdimas, sienų skilinėjimas ir kt. Tokios klaidos gali labai brangiai kainuoti, be to, įtraukia statytojus, projektuotojus ir vystytojus bei būsto savininkus į ilgus, brangius ir daug streso sukeliančius teisminius procesus.