Šizofrenija yra lėtinė ir sudėtinga psichikos sveikatos sutrikimų grupė, paveikianti maždaug 1% pasaulio populiacijos. Ji veikia žmonių mintis, emocijas ir elgesį, dėl ko atsiranda sunkumų socialiniame, darbinėje ir asmeninėje patirtyje. Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetika, aplinkos veiksniai bei smegenų struktūros ir cheminės medžiagos pokyčiai yra susiję su šia liga. Svarbu išmokti suprasti šizofreniją, kad galėtume geriau padėti sergantiems žmonėms ir jų šeimoms.

Šizofrenijos simptomai

Šizofrenijos simptomai gali būti skirstomi į tris pagrindines kategorijas: pozityvūs, negatyvūs ir kognityviniai simptomai.

Pozityvūs simptomai

Pozityvūs simptomai yra funkcijos ar išraiškos, kurių nėra sveikam žmogui. Pavyzdžiui:

• Haliucinacijos: matymas, girdėjimas, uoslė, skonis ar pojūčiai, kurių realybėje nėra.
• Deliuzija: netikri įsitikinimai, kurie neatitinka realybės ir išlieka nepaisant aiškių įrodymų.
• Nesuderintas elgesys: keistas, netikėtas ar neprognozuojamas elgesys.

Negatyvūs simptomai

Negatyvūs simptomai yra normalių funkcijų ar išraiškų praradimas. Pavyzdžiui:

• Emocinis atitolimas: nepakankamas emocinis atsakas į situacijas, rūpestis ar džiaugsmas.
• Motyvacijos stoka: praradimas noro atlikti kasdienius darbus ar siekti tikslų.
• Socialinė izoliacija: atsitraukimas nuo šeimos, draugų ir bendruomenės.

Kognityviniai simptomai

Kognityviniai simptomai yra susiję su mąstymo ir problemų sprendimo procesais. Pavyzdžiui:

• Sutrikęs mąstymas: sunkumai suvokti, įsiminti informaciją.
• Dėmesio sutrikimai: sunkumai sutelkti dėmesį į užduotis ar vykstančias veiklas.
• Problemos su sprendimų priėmimu: nepajėgumas priimti logiškus ar racionalius sprendimus.

Šizofrenijos gydymas

Nors šizofrenija negali būti visiškai išgydoma, efektyvus gydymas gali sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo planas dažniausiai apima:

Vaistai

Antipsichotikai yra pagrindinė šizofrenijos gydymo forma, padedanti kontroliuoti pozityvius simptomus. Gydytojas gali paskirti skirtingų tipų antipsichotikų, priklausomai nuo individualių poreikių ir simptomų.

Psichoterapija

Individuali ar grupinė psichoterapija gali padėti sergantiesiems šizofrenija suvokti savo būklę, išmokti įveikti stresą ir kovoti su sunkumais, su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime.

Socialinių įgūdžių mokymai

Socialinių įgūdžių mokymai padeda pacientams išmokti tarpasmeninių ir problemų sprendimo įgūdžių, kurie gali padėti jiems geriau prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.

Parama ir palaikymas

Svarbu, kad sergantieji šizofrenija ir jų šeimos nariai rastų tinkamą paramą ir palaikymą. Bendruomenės pagrindu veikiančios organizacijos, pacientų grupės ir šeimos narių konsultacijos gali padėti susidoroti su stresu, nesupratimu ir diskriminacija, su kuriais dažnai susiduria sergantieji šizofrenija.