Mažakraujystė arba kitaip – anemija yra ganėtinai dažnas kraujo sutrikimas, kada kraujyje stipriai sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis bei sutrinka deguonies pernešimas organizme. Sutrikimą nulemia nulemia daugelis aspektų. Mažakraujystė diagnozuojama tada, kada hemoglobinas kraujyje mukrenta žemiau normos ribų – dažniausiai – 120 g/l geležies žmogaus organizme. Atitinkamai mažakraujystė gali būti skirstoma į lengvą, sunkios formos ir ypač sunkią.

Kodėl atsiranda mažakraujystė?

Ligos atsiradimo veiksnių be galo daug. Kaip teigia Northway medicinos centro specialistai – pasaulje daugiau kaip pusketvirto milijardo žmonių susiduria su hemoglobino stoka kraujyje. Mažakraujystė dažnai užklumpa moteris, ypač besilaukiančias ir maitinančias krūtimi, taip pat liga dažniau tyko vyresnio amžiaus žmonių arba priešingai – paauglių, kada itin greitai augantis organizmas negauna reikiamų medžiagų iš aplinkos. Kaip ir daugelio kitų ligų, anemijai „draugas“ yra stresas, depresija, įtemptos gyvenimo sąlygos, mažai poilsio. Mityba yra vienas svarbiausių aspektų, kadangi nepakankamas gyvulinių produktų vartojimas, pieno atsisakymas gali be abejonės nulemti anemijos atsiradimą. Būtent todėl mažakraujystė dažnai užklumpa dietų besilaikančiuosius arba aktyviai sportuojančius. Vegetarai bei veganai taip pat, notrėdami palaikyti geležies normą organizme, turi papildomai vartoti geležies papildų. Žinant, kad šiandien pusė populiacijos žmonių gyvena tokiu įtemptu ritmu, kaip valgymo ritualui teikiama ypač mažai dėmesio, o pilnavertį įvairų maistą keičia greitas maistas – geležės stoka kraujyje labai tikėtina. Mažakraujystė moteris užklumpa ir dėl gausaus kraujavimo mėnesinių metu, kas dažnai būna gimdos polipų ar įvairių kitų darinių pasėkmė. Taigi kada galima įtarti, kad jūs galimai susidūrėte su anemija? Vienas pirmųjų požymių – bendras kūno silpnumas, vangumas, energijos stoka. Galimas cypimas ausyse, atsiradę regos sutrikimai, raumenų skausmai, „neramių kojų“ pojūtis, svaigstanti galva, dėmėsio sutrikimai, galvos skausmai, mėšlungis, viduriavimas, nemalonus kvapas iš burnos, silpnas imunitetas ir daugybė kitų požymių. O ir gydoma mažakraujystė ne taip paprastai. Kadangi dirbtinis hemoglobino užkėlimas vaistais gali būti laikinas, mažiausiai tris mėnesius reikia taikyti kompleksinę gydymo programą. Gerti geležies papildus, reikalui esant, leistis B grupės vitaminą, vartoti folio rūgštį. Rimtesniais atvejais – atlikti kraujo perpilymą. Be viso to labai svarbu kotroliuoti it reguliuoti savo gyvenimo būdą – vartoti daugiau mėsos produktų, žalių daržovių, ankštinių augalų, vengti perdirbto ir dažniau rinktis šviežią maistą.

Linos istorija

Lina visą gyvenimą nesiskundė savo krauju- tyrimai visada atitikdavo normą. Aktyvi, sportuojanti, nuo ryto iki vakaro intensyviai dirbanti moteris šaltuoju metų laiku ėmė jausti didžiulįį nuovargį, kojų skausmus, vos pabudus ryte anksčiau ypač aktyvią moterį ėmė imti apatija, nerimas, kankinti galvos skausmai. Nusprendusi atlikti bendrąjį kraujo tyrimą diagnostikos centre Medicina practica, kuris parodė itin pamažėjusį eritrocitų kiekį ir gerokai žemiau normos – 80g/l esantį hemoglobino kiekį krauyje. Northway klinikos gydytojai nedelsiant skyrė intensyvų geležies ir folio rūgšties preparatų ciklą, ramybės rėžimą. Kadangi gydymo efektyvumas priklauso nuo organizmo gebėjimo pasisavinti geležį, kartais procesas gali užsitęsti. Svarbiausia yra pradėti savo gyvenimo rėžimą keisti iš pamatų – daugiau ilsėtis, skirti laiko sau, vengti stresų. „Vos tik sužinojusi, kad man anemija, pasiėmiau dvi savaites atostogų (ko buvau nedariusi dvejus metus) ir išvykau prie jūros – ilsėjaus, lepinaus saulėje, išjungiau telefonus ir valgiau gerą maistą”-pasakoja Lina. Svarbu išties sustoti ir įvertinti, kas gyvenime yra daroma ne taip, nes kraujo problemos labai dažnai indikuoja ne paviršinius, o gilias šaknis turinčius procesus. Pajutę bet kuriuos iš aukščiau minėtų požymių, kreipkitės į gydytojus.