Silosas yra medžiaga, kurią galime išgauti pagal anaerobinėmis sąlygomis kontroliuojamai fermentuojant susmulkintus pasėlių likučius arba pašarus, kurie turi daug drėgmės. Siloso gamyba dažniausiai susiduria su bakterijomis, kurios dalį auginimo metu paverčiamos į organines rūgštis, kurios geba išsaugoti savo maistines savybes. Kad būtų sklandi siloso gamyba, dažniausiai rekomenduojama naudoti medžiagas pagal šias savybes: kad drėgmės kiekis būtų apie šešiasdešimt – septyniasdešimt procentu, o pH žemesnis nei 4.2 drėgmes pasėliams ir žemesnis nei 4.8 suvytusio siloso.

Silosas turi privalumų, kad padeda sumažinti pašarų trukumą per sausus sezonus. Kuomet silosas yra aukštos kokybės, jis tiekiamas visus metus, todėl gyvūnai išlieka su geresne sveikatos būkle. Siloso gamyba gali būti panaudojant šviežią arba jau gerai suvytusią medžiagą.

Kaip vyksta siloso gamyba?

1. Derlius turėtų būti jau paruoštas nuėmimui.

2. Augalai privalo būti nepasenę ir neišsausėję.

3. Jeigu buvo lietus ir jūsų pašaras sušlapo, tuomet atrodys, kad jis nesubrendęs. Tokiu atveju rekomenduojama nuimti derlių ir palaukti saulės, kad būtų galima jį suvystyti.

4. Krovimo ir smulkinimo vieta privalo būti švari ir paruošta jau pašarui.

5. Nesvarbu ar ruošiate silosą iš duobės ar maišų, tačiau užtikrinkite, kad būtų geras tankumas.

6. Tuomet reikia užsandarinti siloso medžiagą ir įsitikinti, kad pats silosas yra sandarus.

7. Kuomet reikia jau šerti, tuomet atsargiai atidarykite nedidelę siloso dalį, o tuomet likutį gerai užsandarinkite.

Žolės varstymas

Varstymų skaičius priklausys nuo jūsų žolės derliaus, bei meteorologinių sąlygų. Kuomet derlius yra menkas, bet meteorologinės sąlygos palankios jums, tuomet pradalgių skleisti tikrai nebūtina. Jeigu jūsų žolės derlius yra didesnis nei 2t – 1 hektarui, tuomet gali prireikti vartyti net du kartus. Naktimis žolės atidrėksta ir praranda tam tikrą dalį sukaupto cukraus. Dėl to, kartais žolę reikia sugrėbti į plačias šieno eiles, o ryte jas vėl pasklaidyti. Žoliapjovės ir vartymo pločiai turėtų būti suderinti.

Koks yra žolės pjovimo laikas ir technika?

Kad būtų pagaminamas silosas, dažniausiai yra naudojami daugiamečiai ir vienmečiai žolynai. Kiekvienas žolių aukštis ir derlius gali būti skirtingas. Daugiametės žolės, tarkime gargždeniai ir dobilai nesieks net 40 centimetrų. Tačiau rausvieji ir raudonieji dobilai gali siekti net 70 centimetrų, o rytiniai ožiarūčiai gali būti dar didesni. Kiekvieno žolinio augalo silosas privalo tenkinti kokybinius rodiklius. Rodikliai priklausys nuo žolės botaninės sudėties, auginimo sąlygų, pjovimo laiko, vytinimo trukmės, kaip susmulkinta ir kitų veiksnių. Kad silosas būtų aukštos kokybės, rekomenduojama, kad susmulkintos žolės ilgis būtų apie 20 – 40 milimetrų. Iš tranšėjos reikia pjauti 1,5 metro siloso riekę kas savaitę.

Žolės pjovimas, priklausys nuo žalios ląstelienos dalies, kuri yra sausosiose medžiagose.

Varpinę žolę rekomenduojama pjauti prieš plaukėjimą, kadangi jų energetinė vertė tuo metu siekia 6,9, o plaukėjimo pabaigoje 6,5. Ankštinės žolės yra pjaunamos prieš žydėjimą, nes pats žydėjimo procesas yra susietas su energijos nuostoliais.